Registruotis    Prisijungti
Prisijungti
» » » Kokie stiprūs jūsų kaulai?
Naujienos » Liaudies medicina

Kokie stiprūs jūsų kaulai?

Osteoporozę galima ne tik sustabdyti, bet ir sumažinti. Norint tai pasiekti, nebūtina imti reguliariai gerti vaistus, tiesiog reikia pakeisti savo kasdienius įpročius.



Pasak amerikiečių mitybos mokslininkės ir kaulų sveikatos ekspertės dr. Susanos Brown, osteoporozė nėra tiesiog liga, tai veikiau beviltiškų kūno pastangų pačiam atsinaujinti ir pasiekti organizmo biocheminę pusiausvyrą rezultatas. Nors osteoporozė iš tikrųjų yra labai paplitusi, naujausi tyrimai rodo, kad tai įvyko iš esmės dėl to, kad keitėsi apibrėžimai, nustatantys, kokia yra normali kaulų masė, nes trūksta atitinkamų ankstyvosios kaulų mineralinio tankio diagnostikos technologijų, be to, į šios ligos valdymą įsiterpė plaukuota vaistų pramonės ranka. Ji sėja tarp moterų baimę, kad po menopauzės jų kaulai savaime sutrupės ir kad šį procesą galima sustabdyti tik profilaktiškai geriant vaistų - bisfosfonatų grupės medikamentų arba pakaitinės hormonų terapijos (PHT). Vis dėlto osteoporozė yra ne senėjimo dalis, o mūsų šiuolaikinio gyvenimo būdo sukelta liga. Bet tai tikrai ne mirties nuosprendis.



<!--IMG2-->osteoporozė, kaulai, kaulų tankis, sveikata, moksliniai tyrimai<!--IMG2-->



Osteopenija, osteoporozė, sveiki kaulai...



JAV osteoporozės fondo (The US National Osteoporosis Foundation) duomenimis, beveik 22 mln. amerikiečių moterų ir 12 mln. vyrų serga osteopenija (lot. osteo - kaulas, penia - trūkumas). Tai naujas medicinos terminų žodyno žodis, žymintis kaulų tankį, kuris mažesnis nei sveiko žmogaus, bet ne toks mažas kaip asmens, sergančio osteoporoze.

Kaulų mineralinis tankis paprastai matuojamas atliekant radiologinį tyrimą, vadinamą dvigubos energijos rentgeno spindulių absorbciometrija (DEXA). Maža energijos absorbcija pasižymintys spinduliai pereina tik per kūno audinius, savo ruožtu didelės energijos absorbcijos spinduliai prasiskverbia ir per kaulus. Tyrimą atliekantis radiologas matuoja įvairius kūno kaulus, bet bendrą kaulų mineralinį tankį nustato palyginęs abiejų spindulių rodmenų skirtumą su idealiu kaulų tankiu.




Jei moterys, kurių amžius nuo 35 iki 80 metų, netenka apie 25 proc. maksimalios kaulų masės, tai normalu. Kaulus daugiausia susilaužo tos moterys, kurios patiria pernelyg didelį kaulų mineralinio tankio praradimą arba kurių kaulai nebesugeba atsinaujinti dėl fizinės veiklos trūkumo ar nepakankamos mitybos.



(Šaltinis: Brown S. Better Bones, Better Body. Keats, 2000.)




Osteoporozė diagnozuojama remiantis T skalės skaičiumi, kuriuo matuojamas kaulų mineralinis tankis. T 0 yra skaičius, simbolizuojantis 20-metę moterį, kurios kaulų tankis didžiausias. Menopauzės amžiaus moteriai labai didelė tikimybė atlikus matavimą pamatyti neigiamą T skaičių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė, kad osteoporozė prasideda, jei T siekia -2,5. Rezultatas tarp -1 ir -2 paprastai rodo osteopeniją. Iš esmės -1 reiškia, kad jūsų kaulai 10-12 proc. mažiau tankūs nei jaunos moters, esančios geros fizinės formos. Jei šis procentas didesnis, jums bus diagnozuota osteoporozė.




Tikrasis kaltininkas, kodėl XX amžiaus antrojoje pusėje pablogėjo kaulų būklė, galėtų būti modernus gyvenimo būdas.




Kaip rodo neseniai atlikti tyrimai, jei senjorų kaulų mineralinis tankis šitaip lyginamas su jaunais žmonėmis, apie 34 mln. vyrų ir moterų JAV galima priskirti osteopemjos diagnozę.

Ką jau kalbėti apie tai, kad praktika lyginti kaulų būklę jaunystėje ir įžengus į antrąją amžiaus pusę yra abejotina, dr. S. Brown nurodo, kad jaunuoliai nebėra geros sveikatos etalonas. Apie 16 proc. (t. y. šeštadalio) jaunų merginų kaulų tankis yra T -1 ar mažesnis, taip jos jau patenka į osteopenijos diagnozės „lentynėlę“.



Be to, nėra aiški ir riba tarp osteopenijos ir osteoporozės. 2003 metais JAV osteoporozės fondas rodmenį T -2, kuris anksčiau atitiko osteopeniją, priskyrė osteoporozei. Tai reiškia, kad dar 6,7 mln. amerikiečių moterų, kurios iki tol buvo beveik sveikos, staiga nustatyta osteoporozės diagnozė ir paskirti vaistai.



Tačiau, vertinant pagal T skaičių, neatsižvelgiama į Z skaičių, kuris rodo kaulų mineralinio tankio rezultatą, palyginti su kitais tokio pat amžiaus, lyties, rasės ir kūno svorio kategorijos žmonėmis, o būtent tai gali iš esmės sumažinti lūžių riziką.



Kaltas modernus gyvenimo būdas



Netekti dalies kaulų masės senstant yra visiškai normalu. Sendami taip pat prarandame ir raumenų masę. Dr. S. Brown teigia, kad maksimalią kaulų masę pasiekiame 30-35 metų amžiaus, o paskui iki 80 metų netenkame apie ketvirtadalį. Tačiau senstantys kaulai taip pat turi būti sveiki ir pajėgūs nuolat patys atsinaujinti.



Per vieną tyrimą buvo analizuojami nuo 1729 iki 1852 metų gyvenusių baltųjų moterų, palaidotų po viena iš Londono bažnyčių (daugumai mirties momentu jau buvo prasidėjusi menopauzė), palaikai. Mokslininkai nustatė, kad mirusiųjų kaulai buvo tvirtesni ir tankesni negu daugelio šiuolaikinių moterų, o kaulų mineralinio tankio nykimas dubenkaulyje - gerokai mažesnis.1 Amerikiečių odontologas Westonas Price҆as, kuris XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje keliavo po visą pasaulį ir tyrinėjo įvairių tautų mitybos įpročius, padarė išvadą, kad daugelio čiabuvių genčių žmonių kaulų būklė buvo puiki.2



Šiuolaikinis mokslas atskleidžia, kad iš esmės dubenkaulio lūžių skaičius padidėjo XX amžiaus antrojoje pusėje. Notingamo moterų tyrimas rodo, kad šis skaičius padvigubėjo nuo 1971 iki 1981 metų, panašios išvados padarytos ir Švedijoje per tą patį laikotarpį.3 Greičiausiai tai reiškia, kad tikrasis kaltininkas, kodėl XX amžiaus antrojoje pusėje pablogėjo kaulų būklė, galėtų būti mūsų modernus gyvenimo būdas.



Tačiau ne visur pasaulyje osteoporozė yra dažnai pasitaikanti problema. Pvz., Meksikos ir Gvatemalos moterys šio negalavimo praktiškai nepatiria, nors vidutinis moterų amžius šiuose regionuose dažnai siekia beveik 80 metų.4 Netgi atskirose JAV gyventojų grupėse, pvz., tarp afroamerikiečių moterų, osteoporozė pasitaiko 2 kartus rečiau negu tarp baltųjų moterų. Retai dubenkaulio lūžiai dėl osteoporozės patiriami ir Singapūre, Honkonge bei buvusiose Jugoslavijos šalyse. Slankstelių lūžių moterims po menopauzės praktiškai nepasitaiko ir Japonijoje, o dubenkaulio lūžių tarp senyvo amžiaus japonų būna daugiau nei perpus mažiau negu vakariečiams.5



Įrodymai aiškūs: tai nėra pusamžių (vyresnių nei 50 metų) moterų liga. Dėl osteoporozės lūžių gali patirti ir vyrai, be to, per pastaruosius 30 metų kaulus daug dažniau susilaužo jauni žmonės. Dažniausiai pasitaikančių (dilbio lūžių) atvejų skaičius tarp berniukų padidėjo 32 proc., o mergaičių - 56 proc. (ypač tai sakoma apie kūno antsvorio turinčius vaikus).6



Visi šie duomenys liudija, kad osteoporozė susijusi su šiuolaikinio modernaus gyvenimo būdo pokyčiais.



Ar didėja lūžių rizika?



Manoma, kad trečdalis moterų senatvėje patiria rimtų lūžių dėl osteoporozės.



Šis gerokai perdėtas skaičius apima ir slankstelių lūžius, kurie paprastai nesukelia skausmo ir sugyja patys. Tikra rizika patirti dubenkaulio lūžį kyla apie 17-22 proc. moterų ir 6-11 proc. vyrų, kurie vyresni nei 50 metų.7 JAV sveikatos ministerijos atstovai pripažįsta, kad tik 17 proc. moterų, vyresnių nei 50-ies (t. y. apie 1/6), galėtų susilaužyti dubenkaulį, be to, vidutinis amžius, kai patiriamas toks lūžis, yra 82 metai.



Dažniausiai dubenkaulis lūžta pargriu-vus, tačiau, palyginus traumų patyrusių ir sveikų moterų rodiklius, abiejose grupėse paprastai nustatoma labai panaši kaulų masė ir mineralinių medžiagų tankis, vadinasi, reikia atsižvelgti ir į kitus veiksnius, pvz., fizinį aktyvumą, raumenų jėgos mažėjimą, pablogėjusią regą ar klausą, lėtines ligas bei daugiau nei vieno receptinio vaisto vartojimą tuo pačiu metu.8



Kad ir koks nemalonus senyviems žmonėms dubenkaulio lūžis, jis nėra mirtinas. Taip, penktadalis senjorų miršta per pirmuosius metus po minėtos traumos, bet nėra aišku, ar mirtis iš tikrųjų siejama su lūžiu, ar su prasta bendra sveikatos būkle.9



Gali būti, kad nustatant tikrąją lūžių riziką kaulų mineralinio tankio matavimai nėra informatyvūs. Per vieną tyrimą išaiškinta, kad pusei pacientų, patyrusių lūžių, kaulų tankis nesiekė osteoporozei priskiriamo rodmens T -2,5, vadinasi, jų kaulai teoriškai nepateko į rizikos grupę.10



Tokie tyrimai liudija, kad prastas kaulų gebėjimas patiems atsinaujinti bei maža hormonų estradiolio ir dehidroepian-drosterono (DHEA) koncentracija kaulų lūžio riziką gali nurodyti tiksliau nei kaulų mineralinio tankio matavimai.



Per kitą tyrimą, kuriame dalyvavo beveik 150 tūkst. menopauzės amžiaus moterų, nustatyta, kad tik 18 proc. iš tų, kurioms prieš metus darytas kaulų mineralinio tankio matavimas ir kurios patyrė lūžį, buvo diagnozuota osteoporozė, o 82 proc. tais metais lūžį patyrusių moterų osteoporozė nustatyta nebuvo.



Šie medikamentai padidina tikimybę pargriuvus susilaužyti kaulus



• Sedatyvinės priemonės ir trankviliantai • Barbitūratai • Vaistai nuo skausmo • Vaistai nuo aukšto kraujospūdžio • Vaistai nuo epilepsijos • Antidepresantai



Kaulai atsinaujina!



Kaulai sugeba atsinaujinti patys bet kuriuo gyvenimo etapu (išskyrus atvejus, kai geriami bisfosfonatų grupės vaistai, stabdantys visas kaulų pastangas atsinaujinti).



Per vieną tyrimą, kuriame dalyvavo 30-85 metų amžiaus moterys, konstatuota, kad fiziškai veiklių ir mažai judančių moterų kaulų mineralinis tankis iš esmės skiriasi, bet tai nepriklauso nuo šių moterų amžiaus.11 Per kitą 3 metus trukusį tyrimą, kuriame dalyvavo vieno pensionato gyventojos, kurių vidutinis amžius - 81 metai, įrodyta, kad kaulų mineralinį tankį galima pagerinti mankštinantis ir vartojant kalcį bei vitaminą D.12 Dar per kitą tyrimą, kuris vyko Prancūzijoje ir kuriame dalyvavo per 3000 sveikų moterų, kurių vidutinis amžius - 84 metai, nustatyta, kad tos, kurios kasdien gerdavo po 1,2 g kalcio ir 800 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D3, patyrė 42 proc. mažiau dubenkaulio lūžių nei grupė, kuri 18 mėnesių vartojo tik placebo žirnelius. Be to, pirmos grupės dalyvėms 2,7 proc. padidėjo šlaunikaulio mineralinis tankis, o placebo grupėje jis sumažėjo 4,6 proc.13



Vadinasi, keliais paprastais gyvenimo būdo pokyčiais galima pasiekti, kad kaulai atsinaujintų bet kurio amžiaus.




Tyrėjai įrodė, kad mankštinantis, vartojant kalcį ir vitaminą D, galima pagerinti kaulų mineralinį tankį.




Trūksta maisto medžiagų ir fizinės veiklos



Sveiko žmogaus kaulai - gyvas, dinamiškas darinys, kuris visą gyvenimą nuolat pats atsinaujina. Į šį procesą įsitraukia 2 rūšių ląstelės: osteoklastai - „remontininkai“, skaidantys senąsias kaulų dalis, ir osteoblastai -„architektai ir statybininkai“, kurie naudoja kalcį, magnį, borą ir kitas mineralines medžiagas, kad suformuotų naujus kaulinius audinius.



Tai - kaulinių audimų rezorbcija (irimas ir naujų audinių formavimasis), kuri vos per kelias savaites pajėgi sutaisyti kaulų mikrolūžius, kasdien atsirandančius po smūgių. Be to, kaulai gali atgauti prarastą tankį; net žmonės, kentėję nuo sunkios ligos ar negavę visaverčio maisto, geba vėl atkurti buvusį kaulų mineralinį tankį peržengę 70-ies metų slenkstį.



Kaulai lūžta, jei nebesugeba susidoroti su mikrolūžiais, įvykstančiais kiekvieną dieną dėl normalių judesių. Problema nėra tiesiog sumažėjęs kaulų tankis ar ploni kaulai, bet nuslopęs gebėjimas atsinaujinti, o tai daugiausia nutinka dėl reikalingų maisto medžiagų trūkumo ir fizinio pasyvumo. Dar minėtą procesą neigiamai veikia įvairūs teršalai, patenkantys į organizmą iš aplinkos, ir net receptiniai vaistai.



Kaulai organizme taip pat yra pagrindiniai mineralinių medžiagų „sandėliai“. Jei kraujotakoje mažai vertingų maisto medžiagų, pvz., kalcio, magnio ir fosforo, organizmas paima jų iš kaulų. Panašiai būna, kai rūgščių ir šarmų pusiausvyrai atkurti reikalingos įvairios balastinės medžiagos.



Paprastai, jei žmogus maitinasi sveikai, organizmas tokį trumpalaikį sukauptų mineralinių medžiagų stygių kompensuoja, bet jei racionas nevisavertis, kaulai pamažu silpsta ir išsivysto osteoporozė. Tokiu požiūriu, kaip sako dr. S. Brown, „osteoporozė - tai tiesiog netvarka ir chaoso būsena, susidaranti, kai mūsų organizmas per visą gyvenimą stengiasi išlaikyti vidinę pusiausvyrą“.



Ar svarbu nustatyti kaulų mineralinį tankį?



Kaulų mineralinio tankio nustatymo auksiniu standartu laikoma kaulų densitometrija, arba dvigubos energijos rentgeno spindulių absorbciometrija (DEXA). Tai tyrimas subtiliu ir patobulintu rentgeno aparatu. Paciento paprašoma atsigulti ant stalo ir tada jis pusę valandos (ar net ilgiau, jei reikalingos trimates nuotraukos) skenuojamas. Paprastai matuojami stuburas, dubenkaulis, kulnas ir dilbis, bet šio metodo tikslumu nelabai galima pasikliauti. „Jei prieš procedūrą pasivaikščiosite po kambarį, dubenkaulio rodmenis galite pagerinti 6 proc., o tai atitinka kaulų tankį, kurio netenkama per 6 metus", - nurodo Vašingtono universiteto medicinos profesorė Susana Ott iš Sietlo.



Rezultatus taip pat gali paveikti nekokybiškas prietaisas bei aukštas žmogiškosios klaidos veiksnys. Atliekant osteodensitometriją tuo pačiu metu kaulų mineralinis tankis matuojamas keliose kūno vietose: vienas spindulio nukreipimas į šlaunį reiškia 5 skirtingus matavimus, bet tai padidina riziką suklysti.



Tyrimai rodo, kad DEXA matavimai iš tiesų ne visada yra tikslūs. Per vieną tyrimą skeneris neparodė osteonekrozės šeštadaliui iš pacientų, kuriems ši diagnozė jau buvo patvirtinta.



Rezultatus taip pat veikia pernelyg didelis arba mažas kūno svoris, amžius (per 60 metų) ir net toks veiksnys kaip artritas.



Gali paaiškėti net tai, kad kaulų mineralinio tankio matavimas mažai ką reiškia, nes šis matmuo savaime nėra tiesiogiai susijęs su kaulų tvirtumu. Pvz., fluoras gerokai padidina kaulų mineralinį tankį, bet mažina jų stiprumą. Būtent todėl tų vietovių, kurių vandenyje yra didelė fluoro koncentracija, gyventojai ypač rizikuoja susirgti osteoporoze.



Panašiai ir tam tikri vaistai gali pagerinti kaulų mineralinį tankį beveik 5 proc., bet jei pati kaulų struktūra jau pažeista, vaistai jos nepadaro stipresnės. Tyrimai liudija, kad tik pusė žmonių, kuriems kyla didžiausia rizika patirti lūžių dėl žemo kaulų mineralinio tankio, iš tiesų susilaužo kurį nors kaulų.



Nuorodos:




  1. Lancet, 1993; 341:673-5

  2. Price W. A. Nutrition and Physical Degeneration (naujas leidimas). Niu Keinanas, CT, leidykla Keats Publishing, 1997

  3. Lancet, 1983; 1:1413-4; Acta Orthop Scand, 1984; 55:290-2

  4. Love S. Dr. Suzan Love's Hormone Book. Niujorkas, leidykla Random House, 1997

  5. Proc Soc Exp Biol Med, 1992; 200:149-152

  6. Nutr Today, 2006; 41:171-7

  7. Butler M ir kt. Treatment of Common Hip Fractures. Rokvilis, MD, leidykla Agency for Healthcare Research and Ouality (US), 2009

  8. Ageing Res Rev, 2003; 2:57-93;  Drugs Aging, 2005; 22:877-85

  9. J Am Ceriatr Soc, 2006; 54:1885-91

  10. J Musculoskelet Neuronal Interact, 2004; 4:50-63

  11. Med Sci Sports Exerc, 1986; 18:576-80

  12. Med Sci Sports Exerc, 1981; 13:60-4

  13. N Engl J Med, 1992; 327:1637-42



naujienos

Šaltinis: paranormal.lt

Skaitė: 555   
Sitede kayıtsız olarak olarak gezinmektesiniz.
Sayın ziyaretçimiz size üye olmanızı tavsiye ederiz.