Registruotis    Prisijungti
Prisijungti
» » » Antanas Bložė: didžioji dalis žmonių privalo žiūrėti, ką deda į skrandį
Naujienos » Liaudies medicina

Antanas Bložė: didžioji dalis žmonių privalo žiūrėti, ką deda į skrandį

Vyro ilgaamžiškumo paslaptis – tai, ką jis deda į skrandį. Senjoras juokauja, kad ministras Aurelijus Veryga už tokius žodžius jam pagrūmotų, tačiau pagrindinis vaistas nuo visų ligų – gero vyno taurė per vakarienę.

Smalsumas nugalėjo baimę
Visą gyvenimą teismo medicinos ekspertu, vėliau – vaikų gydytoju dirbęs Antanas Bložė – netipinis senjoras. Kiekvieną rytą jis pradeda nuo mankštos, pasiruošia sveikus pietus ir skuba į užmiestį, kur po truputį savo rankomis įsirenginėja namus.

Vitamino D sukelia daugybę ligų
Riebalai: kurie širdžiai geri, o kurie – blogi?
Maisto produktai, atitolinantys vėžio riziką


Nors vyrui 77-eri, gydytojų kabinetų ir vaistinių durų varstyti jam netenka. Panevėžiečiui pavyko įminti geros sveikatos paslaptį. Tiesa, pats A. Bložė savęs sveikuoliu nevadina.

„Aš ne sveikuolis, o eksperimentatorius – visas teorijas išbandžiau savo kailiu. Sveikata yra brangiausias turtas ir žmonės už jį turėtų būti atsakingi. Tačiau didžioji dalis tautiečių yra tos nuomonės, kad gyvename vieną kartą, tad reikia mėgautis visais gyvenimo malonumais“, – pastebi senjoras.

Kodėl žmonės serga, A. Bložė pradėjo domėtis dar jaunystėje. Gyvenimo aplinkybės taip susiklostė, kad dar būdamas devynerių kartu su visa šeima buvo ištremtas į Sibirą. Pirmieji metai buvo itin sunkūs.

Kaip dabar pamena panevėžietis, juodos duonos riekė buvo didžiausias skanėstas, o pamatęs pieną net pradėdavo drebėti – augančio vaiko organizmui itin trūko statybinės medžiagos – baltymų.

Tremtinių vaikas džiaugiasi, kad tėvai buvo labai darbštūs, tad po truputį prasigyveno, galėjo savo atžalas išleisti į mokslus. Antanas pasirinko kiek netradicinę mokslų sritį – patologinės anatomijos studijas, baigė universitetą Irkutske.

„Draugė lietuvaitė, sužinojusi, ką pradėjau studijuoti, mane iš karto metė. Teigė, kad niekas nenorės už manęs tekėti. Bet noras pažinti žmogaus kūną buvo stipresnis ir už baimę.

Be abejo, psichologiškai tai labai sunkus darbas, ypač kai tekdavo skrodimus daryti vaikams. Ir dabar dar šiurpas eina. Kokius dešimt metų sapnuodavau košmarus, kad skrodžiu dar gyvą žmogų. Po tokių sapnų atsibusdavau išpiltas šalto prakaito. Aišku, vėliau pripratau prie tokio darbo“, – „Sekundei“ pasakojo A. Bložė.

Šalina tik pasekmes
Darbas morge romantika nė nekvepia, tačiau tai padėjo vyrui suprasti, kodėl žmonės serga įvairiomis ligomis. Ne paslaptis, kad didžiausia mūsų tautiečių bėda – širdies ir kraujagyslių ligos. Net ir jauni žmonės krenta nuo šių ligų. Taip yra todėl, kad sutrinka medžiagų apykaita.

Yra žmonių, kurių skrandis suvirškina viską – nebūna jokių nuosėdų nei kraujagyslėse, nei sąnariuose. Bet tokių laimingųjų – vienetai. Didžioji dalis žmonių privalo žiūrėti, ką deda į skrandį.

„Nuo skrandžio būklės priklauso žmogaus savijauta. Kuo geresnis virškinimas – tuo mažiau ligų. Nuo visos virškinimo sistemos darbo priklauso ne tik žmogaus imunitetas, bet ir ligos. Dirbdamas teismo medicinos ekspertu pastebėjau, kad ilgaamžių žmonių skrandžio gleivinė gofruota kaip akordeono dumplės, o trumpiau gyvenusiųjų – lygi kaip stalas“, – palygino buvęs medikas.

Deja, mūsų sveikatos apsaugos sistema vis dar orientuota į pasekmių šalinimą, o ne prevenciją. Kaip pastebėjo vienas amerikiečių mokslininkas, gydytojų ruošimo sistema ir farmacijos kompanijos miega vienoje lovoje. Kuo daugiau žmonės sirgs, tuo didesnius pelnus krausis farmacininkai. Deja, visi tie, kurie bando įrodyti, kad galima pasveikti ir be vaistų, vien tik pakeitus mitybą, dažnai išvadinami šarlatanais.

„Dukros draugė ilgus metus buvo gydoma antibiotikais, nes niekaip nuo lūpų neišnykdavo pūlinukai. Pradėjau domėtis, ką ji valgo. Pagrindinis jaunos merginos racionas – bandelės, sausainukai, limonadai ir kitas bevertis maistas. O tokiame maiste visai nėra B grupės vitaminų, kurie atsakingi už tam tikrų fermentų susidarymą. Trūkstant šio vitamino, žmogus tampa piktas, irzlus, kimba įvairios ligos. Aš jai patariau, ką turėtų valgyti, ir po pusmečio ji atsikratė visų savo sveikatos bėdų. Didžiausia mūsų medicinos bėda, kad ji yra pasekmių tvarkytoja, o reikėtų imtis priemonių, kad žmonės nesusirgtų“, – kalbėjo senjoras.

Aštrus maistas – ne lietuviams
Pasak A. Bložės, skrandis nemėgsta jokių aštrių patiekalų ar produktų, todėl reikėtų vengti pipirų, krienų, česnakų, imbierų. Taip pat pamiršti mikrobangų krosnelėje šildytą maistą, nes taip išsiskiria kancerogeninės medžiagos, kurių žmogaus organizmas tiesiog neatpažįsta. Beje, vėžines ląsteles augti taip pat skatina kancerogeninės medžiagos.

Infarktą, insultą ir kitas kraujagyslių ligas sukelia visi rūkyti gaminiai, taip pat kiaušiniai, majonezas, fermentinis sūris bei šokoladas. Norint būti sveikiems reikėtų atsisakyti ir kiaulienos bei visų subproduktų – plaučių, kepenų ir kt. Norint senatvėje nesiskųsti sudilusiais sąnariais, pamiršti reikia ir silkės, fermentinio sūrio, grietinės, sviesto, margarino, kavos skonį.



Tiesa, vyras teigia, kad šių gaminių vengti visai nereikėtų, tačiau vartoti itin saikingai. Yra žmonių, kurie gali kirsti rūkytus lašinius ir nugyvens šimtą metų, tačiau yra ir tokių, kuriems nuo šokolado gabaliuko gali prasidėti širdies nepakankamumas.

„Didžiausia mūsų medicinos bėda, kad ji yra pasekmių tvarkytoja, o reikėtų imtis priemonių, jog žmonės nesusirgtų.“

A. Bložė

„Kurį laiką dirbau ir greitosios pagalbos stotyje, važinėjau į iškvietimus. Pacientų visuomet klausdavau, ką jie valgė per pastarąsias dienas. Dauguma besiskundusiųjų širdies negalavimais prisipažino, kad valgė kiaulieną, šokoladinių saldainių ar net šešias porcijas grietininių ledų. Paragauti galima visko, tačiau kai kuriais produktais piktnaudžiauti nereikėtų“, – kalbėjo panevėžietis.

Norint išvengti širdies ligų, senyvo amžiaus žmonėms reikia skystinti kraują. Dažnai medikai tokiems pacientams profilaktiškai siūlo gerti aspiriną. Anot A. Bložės, aspirinas paralyžiuoja trombocitų susiklijavimą, tad kraujas skystėja, tačiau perdozavus šių medikamentų gresia liūdnos pasekmės.

„Tai yra dirbtinis būdas. Darydamas skrodimus mačiau baisias komplikacijas, kurias sukeldavo aspirinas – kraujosruvos į širdies maišelį, pilvo ertmę, sąnarius, mėlynės ant kūno. Žmonės dažniausiai nežino, kad yra ir natūralus būdas skystinti kraują“, – sakė pašnekovas.

Vaistas ar nuodas?
Jo teigimu, geriausiai kraujagysles valo ir mažina cholesterolį česnakai, tačiau norint pasiekti teigiamų rezultatų, žmogui per mėnesį reikėtų suvalgyti apie šimtą kilogramų šių daržovių. O tai neįmanoma – skrandis bus sugadintas nepataisomai.

Bet yra ir dar vienas būdas. Nors valdžia dabar itin kovoja su alkoholiu, pasak A. Bložės, tai pats geriausias vaistas paskatinti skrandžio veiklą. Tiesa, ar alkoholis bus vaistas, ar nuodas, priklausys tik nuo jo kiekio. Kiekvieno sveiko žmogaus skrandis gamina apie dviejų laipsnių alkoholį, tad turintieji bėdų dėl virškinimu turėtų per pietus ar vakarienę išgerti gero maždaug 12 laipsnių vyno (vienam kilogramui kūno masės reikia 1 gramo vyno), jį atskiedę vandeniu. Prancūzai ir italai prie pietų stalo sau visuomet leidžia pasimėgauti taure vyno, tad gerokai mažiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Pavyzdžiui, jeigu žmogus sveria 50 kilogramų, jam reikėtų išgerti 50 gramų vyno, jį atskiedus šimtu gramų vandens, – veikia geriau nei reklamuojami vaistai skrandžio darbui gerinti. Tai tikrai stebuklingas gėrimas. Alkoholikų kraujagyslės būna lygios kaip kūdikių ir tamposi kaip dviračio padangos kamera, o tų, kurie visiškai nevartoja alkoholio, aorta užsikimšusi riebalais ir druskomis, suspaudus traška kaip cukrinis vamzdelis. Tai jokiu būdu nereiškia, kad alkoholis yra gerai: nors alkoholikų kraujagyslės švarios, jie visai neturi kepenų – arba pageltusios, arba susitraukusios kaip kumštukas ir nebeatlieka savo funkcijos. Todėl alkoholį reikia vartoti tik kaip vaistą“, – savo pastebėjimais pasidalijo A. Bložė.

Vietoj papildų – žalia mėsa
Ar žmogaus virškinimo sistema veikia puikiai, geriausiai išduoda liežuvis ir veido spalva. Pasak pensininko, jeigu liežuvis balkšvas, apsinešęs, o veido oda papilkėjusi, tai ženklas, kad reikia susirūpinti savo sveikata. Dažnai tenka girdėti, kad žmonės ryte valosi liežuvį taip pat, kaip ir dantis, tačiau, anot A. Bložės, tai betikslis užsiėmimas. Kai žmogus valgo tinkamą maistą, nereikia valyti nei liežuvio, nei imtis kažkokių dietų ar stebuklingų organizmo valymo būdų.

„Organizmo nereikia valyti, jo tiesiog reikia neužteršti. Skrandžio gleivinę atkurti sudėtinga ir užtrunka ilgai – greičiau geriausius batus sunešiosi. Manęs dažnai paklausia, o ką tada valgyti? Valgyti yra dar daugiau ką“, – teigė sveikuolis.

Dieną jis siūlo pradėti nuo įvairių košių – ryžių, grikių, avižų bei kitų grūdinių kultūrų. Tik košę skaninti ne medumi ar uogiene, o valgyti su raugintais kopūstais ar sėmenimis, saulėgrąžomis.

Pietums rinktis mėsą – triušieną, paukštieną, veršieną, arklieną, avieną, jautieną ar žuvį. Tik žuvis turi būti ne sūdyta ir ne rūkyta.

Jis pats kelis kartus per savaitę valgo žalią maltą mėsą. Pasak vyro, žalioje mėsoje yra gausu baltymų ir amino rūgščių. Žalia mėsa atstoja net ir brangiausius maisto papildus, jaunina organizmą.

„Kumpis – tai ta pati žalia mėsa, tik apkrauta kancerogenais. O šviežia termiškai neapdorota mėsa – mineralų ir baltymų šaltinis“, – tvirtino A. Bložė.

Genialu, kas paprasta
Be abejo, prie mėsos turi būti daržovių. Vyras siūlo valgyti tas daržoves, kurias galima užsiauginti patiems, – įvairias lapines salotas, agurkus, pomidorus, o žiemą rinktis morkas, burokėlius, raugintus kopūstus. Taip pat nepamiršti vaisių. O pieno produktus geriau rinktis raugintus.

„Daržovės ir vaisiai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę viso maisto raciono. Jie ne tik turtingi įvairių vitaminų ir mineralų, bet ir padeda virškinti kitą maistą. Juk salotas užpylus grietine jos po kelių valandų tiesiog nelieka, nes daržovėse ir salotose esantys fermentai suskaldo cholesterolį.

Lygiai taip pat yra su varške. Žmogaus organizmas gana sunkiai virškina baltymą kazeiną, bet varškę sumaišius su vaisiais ar daržovėmis ir kelias valandas palaikius šis baltymas yra suskaldomas ir organizmui daug lengviau jį pasisavinti“, – paaiškino panevėžietis.

Gyventi sveikai, anot A. Bložės, nėra sunku, tačiau reikia turėti ir vidinės motyvacijos gebėti atsisakyti organizmui nenaudingų, o kai kada ir žalingų produktų.

Šių dienų rykštė – įvairiais priedais ir visokiais E pagardintas maistas, kurį valgo ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Tai, kas nėra natūralu, organizmas priima kaip svetimkūnį, todėl vis daugiau net ir jaunų žmonių negaluoja.

„Maistas yra sveikatos šaltinis. Tad norint nesirgti, tereikia tik žinoti, ką galima ir ko negalima valgyti. Žinoma, atsisakyti žalingų įpročių, nepamiršti aktyvios fizinės veiklos, kasdien padaryti bent lengvą mankštą ir būti gryname ore. Kitų stebuklingų vaistų nėra. O kai žmonės bus sveikesni, ir valstybė sutaupys ne vieną milijoną“, – pabrėžė A. Bložė.

Šaltinis: paranormal.lt

Skaitė: 3761   
Sitede kayıtsız olarak olarak gezinmektesiniz.
Sayın ziyaretçimiz size üye olmanızı tavsiye ederiz.